Venų varikozė Turkijoje
Venų varikozė – tai didesnės išsipūtusios ir išsiplėtusios venos. Varikoze gali tapti bet kuri vena, esanti arti odos paviršiaus, dar vadinama paviršine. Dažniausiai varikoze serga kojų venos. Taip yra todėl, kad vaikščiojant ir stovint padidėja spaudimas apatinės kūno dalies venose.
Daugelis žmonių mano, kad venų varikozė yra estetinė problema. Jos taip pat siejamos su voratinklinėmis venomis – lengvesniu venų varikozės variantu. Tačiau venų varikozė gali sukelti skausmingus ir nemalonius pojūčius. Kartais jos gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų.
Gydant reikia pakelti kojas gulint ir mūvėti kompresines kojines. Pažeistas venas galima uždaryti arba panaikinti.
Varikozinės venos gali nesukelti diskomforto. Simptomai yra šie:
- Tamsiai violetinės, mėlynos arba odos spalvą atitinkančios venos. Atsižvelgiant į jūsų odos spalvą, šie pokyčiai gali būti daugiau ar mažiau matomi.
- Venos atrodo susisukusios ir išsipūtusios, dažnai būna tarsi virvės, kabančios ant kojų.
Skausmingos varikozės požymiai gali būti šie:
- Skausmo ar sunkumo jausmas kojose.
- Pulsuojantis, deginantis, raumenų mėšlungis ir apatinių kojų patinimas.
- Skausmas, kuris sustiprėja ilgai stovint ar sėdint.
- Vienos ar kelių venų niežulys.
- Odos spalvos pokyčiai aplink varikozinę veną.
Voratinklinės venos atrodo panašiai kaip varikoze sergančios venos, tačiau jos yra mažesnės. Voratinklinės venos yra arti odos paviršiaus ir gali priminti voratinklį. Voratinklinės venos dažniausiai pasitaiko ant kojų, tačiau jų gali būti ir veido apačioje. Jos būna įvairaus dydžio ir primena voratinklį.
Pažeistas arba silpnas vožtuvas gali sukelti varikozę. Kraujagyslės iš širdies perneša skystį po visą kūną, o venos grąžina kraują atgal į širdį. Kad kraujas grįžtų į širdį, kojų venos turi veikti prieš gravitaciją.
Blauzdos raumenys veikia kaip siurbliai. Venų sienelės padeda grąžinti kraują į širdį. Maži venų vožtuvai atsidaro kraujui tekant link širdies ir užsidaro, kad kraujas nepatektų atgal. Jei šie vožtuvai yra pažeisti arba susilpnėję, kraujo tėkmė gali pasukti atgal ir kauptis venose, todėl jos gali išsitempti ir sulinkti.
Rizikos veiksniai
Du pagrindiniai venų varikozės rizikos veiksniai yra šie:
- Šeimos istorija: Jei kiti šeimos nariai kenčia nuo varikozės, tikėtina, kad ir jūs taip pat.
- Nutukimas: Antsvoris papildomai apkrauna venas.
Kiti veiksniai, galintys padidinti riziką, yra šie:
- Amžius: senstant susidėvi venų vožtuvai, reguliuojantys kraujo tekėjimą. Laikui bėgant dėl šio susidėvėjimo vožtuvai leidžia daliai kraujo tekėti atgal į venas, kur jis kaupiasi.
- Seksas: Moterys dažniau serga venų varikoze. Hormonai gali atpalaiduoti venų sieneles, todėl hormonų pokyčiai nėštumo, menstruacijų ar menopauzės metu gali turėti įtakos. Riziką taip pat gali padidinti hormonų preparatų, pavyzdžiui, kontraceptinių tablečių, vartojimas.
- Nėštumas: Nėštumas: Nėštumo metu padidėja organizme tekančio kraujo kiekis. Tai padeda augančiam kūdikiui, bet taip pat gali padidėti kojų venos.
- Ilgas stovėjimas arba sėdėjimas: Judėjimas padeda kraujotakai.
Komplikacijos
Venų varikozės komplikacijos pasitaiko nedažnai, tačiau gali būti šios:
- Opos: Skausmingos opos gali atsirasti ant odos šalia varikozinių venų, dažnai aplink kulkšnis. Prieš atsirandant opai, ant odos paprastai atsiranda pakitusios spalvos plotas. Jei įtariate opą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
- Kraujo krešuliai: Kartais giliai kojose esančios venos išsiplečia ir sukelia patinimą bei kojų skausmą. Dėl nuolatinio kojų patinimo ar skausmo kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti kraujo krešulio požymis.
- Kraujavimas: Retai gali plyšti venos, esančios netoli odos, paprastai tai sukelia nedidelį kraujavimą, dėl kurio vis tiek reikia gydytojo pagalbos.
- Kojų patinimas: Ilgalaikė venų varikozė gali sukelti kojų patinimą.
Prevencija
Geresnė kraujotaka ir raumenų tonusas gali sumažinti venų varikozės riziką. Tie patys metodai, naudojami venų varikozės sukeltam diskomfortui malšinti, gali padėti išvengti venų varikozės. Išbandykite šiuos pasiūlymus:
- Venkite avėti aukštakulnius arba ankštas kojines (išskyrus kompresines).
- Dažnai keiskite stovėjimo ar sėdėjimo padėtį.
- Valgykite daug skaidulų ir mažai druskos turinčią mitybą.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Gulėdami arba sėdėdami pakelkite kojas.
- Išlaikykite sveiką svorį.
Diagnozė
Norėdamas diagnozuoti venų varikozę, sveikatos priežiūros specialistas apžiūri pacientą, todėl gali tekti apžiūrėti kojas stovint ir patikrinti, ar jos nėra patinusios. Taip pat gali būti klausiama apie kojų skausmą ar skausmą.
Testai
Norėdamas diagnozuoti venų varikozę, gydytojas gali atlikti venų Doplerio tyrimą. Tai neinvazinis tyrimas, kurio metu garso bangomis įvertinamas kraujo tekėjimas per venų vožtuvus. Kojos ultragarsinis tyrimas gali padėti nustatyti bet kokius kraujo krešulius.
Trattamento
Venų varikozės gydymas gali apimti savigydos metodus, kompresines kojines ir chirurgines procedūras. Venų varikozės gydymo procedūros paprastai atliekamos ambulatoriškai, t. y. paprastai tą pačią dieną grįžtate namo.
Sužinokite, ar jūsų draudimo bendrovė apmoka venų varikozės gydymą. Jei venų varikozė gydoma tik estetiniais tikslais, ji gali būti laikoma kosmetine ir jūsų draudimas gali jos nekompensuoti.
Cura di sé
Kad sumažintumėte venų varikozės keliamą diskomfortą, galite pabandyti mankštintis, pakelti kojas gulint ar sėdint ir mūvėti kompresines kojines. Savigydos strategijos taip pat gali padėti išvengti venų paūmėjimo.
Kompresinės kojinės
Kompresinių kojinių dėvėjimas rytais dažnai yra pirmasis gydymo žingsnis. Kompresinės kojinės suspaudžia kojas, padėdamos venoms ir kojų raumenims išjudinti kraują. Spaudimo stiprumas priklauso nuo kojinių tipo ir prekės ženklo.
Kompresinių kojinių galima įsigyti vaistinėse ir medicinos prekių parduotuvėse, taip pat galima įsigyti receptinių kojinių. Draudimas gali padengti receptinių kojinių išlaidas, jei varikozės simptomai pasireiškia.
Chirurgija ar kitos procedūros
Jei savigyda ir kompresinės kojinės nepadeda arba jei venų varikozė paūmėja, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, kuris gali rekomenduoti operaciją ar kitą gydymą:
Skleroterapija
Sveikatos priežiūros specialistas į venų varikozę suleidžia tirpalo arba putų, kurios jas subjauroja ir uždaro. Gydomos varikozinės venos turėtų išnykti per kelias savaites. Kai kurioms venoms gali prireikti kelių procedūrų. Ši procedūra atliekama sveikatos priežiūros specialisto kabinete be narkozės.
Gydymas lazeriu
Gydymas lazeriu siunčia stiprias šviesos bangas į venų varikozę, todėl venos palaipsniui išnyksta ir išnyksta. Nereikia pjauti ar naudoti adatų.
Kateterinės procedūros su lazerio arba radijo dažnio energija
Ši procedūra dažnai taikoma didesnėms varikozei gydyti. Medicinos specialistas į išsiplėtusią veną įkiša ploną vamzdelį (kateterį), tada lazeriu arba radijo dažniu įkaitina kateterio galiuką. Kai kateteris išimamas, karštis sunaikina veną, todėl ji suyra ir užsidaro.
Aukštųjų venų perrišimas ir pašalinimas
Atliekant šią procedūrą vena perrišama prieš jai susijungiant su gilesne vena, o tada vena pašalinama per mažus pjūvius. Ją galima atlikti ambulatoriškai.
Ambulatorinė flebektomija
Sveikatos priežiūros specialistas pašalina mažesnes varikozines venas per nedidelius odos dūrius. Nuskausminamos tik tos kojos dalys, į kurias daromas dūris, o po šios ambulatorinės procedūros paprastai lieka minimalūs randai.
Dažnai užduodami klausimai apie varikozines venas
KAS YRA VENŲ VARIKOZĖ?
Varikozinės venos matomos per odą ir paprastai būna plokščios arba išpūstos ir iškilusios. Tačiau voratinklinės venos yra sergančių venų forma. Savo pavadinimą jos gavo dėl savo į tinklą panašios išvaizdos. Kita vertus, varikozinės venos yra kūno spalvos, melsvos, mėlynos arba raudonos. Dažniausiai jos dažniausiai būna ant blauzdų ar kojų užpakalinės dalies, tačiau jų gali būti bet kurioje kūno vietoje.
KAS SUKELIA SIMPTOMINĘ VENŲ VARIKOZĘ?
Venų varikozė atsiranda tada, kai pažeidžiami arba sugenda vožtuvai, kuriais kraujas per venas patenka į širdį. Kraujas nepatenka į širdies baseinus ir dėl to išbąla arba išsiplečia venos. Galiausiai yra įvairių rizikos veiksnių, kurie gali sukelti venų varikozę. Jiems priskiriami šie veiksniai:
Amžius. Senstant natūraliai vyksta vožtuvų degeneracija. Silpnesni vožtuvai negali traukti kraujo į širdį. Nėštumas. Nėštumo metu padidėja kraujo tūris, o kraujotaka į dubenį ir kojas susilpnėja. Padidėjęs kraujo tūris ir kraujotaka padeda vystytis kūdikiui. Nutukimas. Viršsvoris spaudžia venas, todėl jos labiau linkusios užsikimšti krauju. Ilgas stovėjimas arba sėdėjimas. Ilgas sėdėjimas toje pačioje vietoje trukdo kraujotakai. Šeimos aplinka. Tam tikros genetinės būklės ir ligos gali turėti įtakos venų funkcionalumui. Dėl hormonų kiekio pokyčių moterims gali būti didesnė tikimybė susirgti venų varikoze. Tokie pokyčiai paprastai įvyksta po menopauzės pokyčių arba kai moterys vartoja kontraceptikus.
KOKIE YRA VENŲ VARIKOZĖS SIMPTOMAI?
Varikozinių venų ligoniai paprastai neturi jokių simptomų, išskyrus spalvos pokyčius ir išsipūtusias venas. Tačiau kai kurie kenčia nuo įvairių simptomų, pvz:
Deginimas ir niežėjimas Raumenų mėšlungis prie pažeistų venų Diskomfortas Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas gali sukelti venų varikozės skausmą.
AR VISOS VARIKOZINĖS VENOS YRA VIENODOS?
Jūsų kūne yra giliųjų paviršinių, perforatorių ir venų sistemų. Kiekviena iš šių sistemų gali būti paveikta venų varikozės ir gali būti įvairaus sunkumo. Kiekvieno paciento savybės, anatomija ir būklė yra skirtingos, o tai reiškia, kad kiekvieno paciento venų varikozė skirsis nuo kito.
KAIP DAŽNAI PASITAIKO VENŲ VARIKOZĖ?
Venų varikozė yra gana dažnas reiškinys. Jos pasireiškia trims suaugusiesiems. Tam tikri rizikos veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti varikoze ir voratinklinėmis venomis. Varikozė yra dažna būklė, dėl kurios ant pėdų ir kojų atsiranda voratinklinės venos
AR VENŲ VARIKOZĖ YRA RIMTA SVEIKATOS PROBLEMA?
Laikui bėgant būklė blogėja, o negydoma gali sukelti simptomus. Sunkiausiais atvejais gali išsivystyti venų nepakankamumas, dėl kurio kraujas nebegrįžta į širdį.
AR TIK VYRESNIO AMŽIAUS MOTERYS TURI VENŲ VARIKOZĘ?
Venų varikoze gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus. Nuo venų varikozės kenčia 20-90 metų amžiaus moterys ir vyrai. Tam tikri rizikos veiksniai didina jų atsiradimo tikimybę, pavyzdžiui, asmens amžius, lytis gyvenimo būdas, gyvenimo būdas ir šeimos istorija.
KAIP IŠVENGTI VENŲ VARIKOZĖS?
Vaistų nuo venų varikozės nėra, tačiau galite imtis tam tikrų veiksmų, kad sumažintumėte simptomų intensyvumą. Reguliari mankšta, sveika mityba ir vengimas ilgai sėdėti ar stovėti, kūno svorio palaikymas, taip pat kompresinių kojinių dėvėjimas ar kojų pakėlimas gali padėti sumažinti venų varikozės atsiradimą.
KOKIOS YRA SU VENŲ VARIKOZE SUSIJUSIOS KOMPLIKACIJOS?
Sumažėjusi kraujotaka gali sukelti daugybę galimų rimtų komplikacijų, įskaitant:
Kraujavimas. Pažeistos venos yra silpnos ir pažeistos. Todėl pacientui susitrenkus ar įsipjovus koją gali prasidėti gausus kraujavimas. Kraujo krešuliai. Būklę, vadinamą kraujo krešuliais, kurie susidaro tiesiai po oda, atpažįstame pagal patinimą ir skausmą. Opos. Sumažėjusi kraujo tėkmė sukelia kraujo kaupimąsi ir išsivysto skausminga opa. Varikozinė egzema. Niežtinti, raudona, sudirgusi oda gali išberti plutą, o probleminėje vietoje gali atsirasti pūslių. Lėtinis venų nepakankamumas. Sumažėjusi kraujotaka gali paveikti odos funkciją ir kraujo gebėjimą keistis deguonimi, atliekomis ir maistinėmis medžiagomis.
